SVEČIAS. ANDRĖ IR JOS ONA. GYVENIMAS BIČIŲ RITMU.

Vilniuje, Užupyje gyvena bitės. O taip pat 29-erių Andrė Balžekienė, jos vyras Tomas ir jų dvimetė Onytė. Gyvenimiško, moteriško, motiniško įkvėpimo sėmėmės ne tik iš šeimos blogo, bet ir apsilankę jų originaliuose namuose. Čia gyvena ir jų puoselėjamas prekės ženklas Balžeko bitės. Vaizdai – mūsų Vyšnios.

Esu dėkinga vaikui, kad iš naujo galiu pajusti, suprasti, mėgautis gyvenimu. Jaunystės malonumai jau buvo šiek tiek pabodę. Vaiko gimimas sustabdo, uždaro, atskiria nuo viso to. Štai tada ir gali viską iš naujo įvertinti. Po Onos gimimo pirmą kartą išėjusi į gatvę pasijutau tarsi naujai gimusi. Kažkada draugas Cukrus taikliai parašė FB: augindami vaikus užauginame save iš naujo.
Nuo mažens skatinu Onos savarankiškumą. Jei ji neprašo, nekviečia, aš jos nejudinu, tegu užsiima pati savimi. Onutės suknelė ir kelnaitės – GAP Kids.	Tai – pirmoji Onos savaitė be sauskelnių. Ne visada spėja ant puoduko, bet jau viską supranta. Kai nori sisiuko, sako “Oooo…” Mane apima ypatingas jausmas matyti savo vaiką su kelnaitėm – jau tokia didelė.
Iki pusės metų miegojom vienoje lovoje, po to palaipsniui ėmiausi atpratinti. Įvedžiau griežtą valgymo ir miego režimą. Tuomet ir vaikas ramesnis, ir aš galiu savo laiką planuotis. Susidomėjau EASY dienotvarkės principu: eat, activity, sleep, you. Maistas neturi asocijuotis su miegu, tarp jų turi būti veiklos. O kai vaikas miega, skiri laiką sau. Šį principą pasiskolinau iš knygų serijos Baby Whisperer.
Tikiu, kad bet kurią vaiko auginimo metodiką gali panaudoti tik 50%. Visa kita priklauso nuo vaiko, jo būdo. Esu milijoną knygų perskaičiusi apie gerą miegą ir visvien Ona blogai miega, pabunda ir šaukia mane kiekvieną naktį. Onutę savo pienu maitinau iki metų, kol ji pati natūraliai atsisakė.	Nenoriu pasakyti, kad aš teisiausia. Kiekviena mama suranda savus būdus auginti vaiką. Jeigu vaiko neskriaudžia fiziškai ar morališkai, tai visos mamos yra geros. Aš griežtai prieš fizines bausmes. Esu iš tos kartos, kuri gaudavo į kailį. Turiu raštelį iš savo vaikystės, kur pati užrašiau “Aš nemušiu savo vaikų”.
Stengiuosi, kad šeima turėtų nelaužomas tradicijas ir pykstu, kai kas jų nesilaiko. Mes visi turime susėsti prie bendro stalo pusryčiams ir vakarienei, ramiai pavalgyti, pasikalbėti. Todėl ir Ona išmoko sėdėti kartu, dalyvauti pokalbyje. Net auklę priverčia valgyti kartu su ja.
Ar žinote, kad Lietuvoje tokių bandelių negalima vadinti “kruasanais”? Tai yra patentuotas Prancūzų kulinarinis paveldas. Pikta, kad net Thierry kepyklėlė taip vadina, nors jie turėtų žinoti. Juk ir pica Margarita yra apsigynusi savo teisę į pavadinimą, bet Lietuvoje niekas neatsižvelgia ir netikrina… Esu lietuviškumo mėgėja, stengiuosi palaikyti Lietuvos gamintojus – drabužių, maisto, knygų, žaislų. Kai laukiausi, svarsčiau netgi lietuvišką vežimėlį Tutis pirkti, bet po to praktiškumas nugalėjo.
Pasaulyje viskas labai vienoda. Jeigu ieškai kažko išskirtinio – apsidairyk aplink save. Labai patinka Le Muse drabužiai, laukiu jų vaikiškos linijos. Taip pat, LT identity patinka. Aišku, mano mėgstamiausia tai Ramunė Piekautaitė, bet ne kasdienai… Andrės suknelė nuotraukoje – Kęstas Rimdžius for Decolte. Bateliai – Melissa Jean + Jason Wu.
Kai mirė Tomo senelis, garsus bitininkas, nusprendėme, kad reikia neprarasti šeimos tradicijos, turime ją puoselėti ir tęsti. Įkūrėmė prekės ženklą Balžeko bitės. Bitės tapo mano pagrindine veikla. Tai – darbas be streso. Svajoju, kad kada nors tai taps mūsų abiejų su vyru pagrindine veikla.
Gimus vaikui atrandi naujų savo sugebėjimų, norų, atsiveria naujų galimybių. Supratau, kad nebūtinai turiu daryti tai, ką dariau ligšiol. Anksčiau nebūčiau radusi laiko bitėms. Tačiau bet kokį darbą ir motinystę suderinti nėra lengva.	Gyvenimas bičių ritmu – tai gyvenimas be streso, švaroje, esi sveikas, ilgaamžis, o tavo smegenys gaivios. Bitės visuomet buvo šalia, mes jų nebijome. Tačiau einant pas bites mane visada apima jaudulio virpuliukas. Reikia suprasti jas, gerbti, elgtis atsargiai, tuomet jos negelia.
Dabar mieste ant stogo turime 2 avilius. Viena šeima po žiemos neišgyveno, tačiau draugės tėtis rado ant sakuros šakos susimetusį spiečių, pagavo ir mums atgabeno.
Terasoje, kuri įsikūrusi ant namo stogo, norėjome sieną papuošti piešiniu. Pažinojom Igną, kuris piešė pagal trafaretus. Išsirinkom vaizdą – mums labai tiko ir patiko Roberto Doisneau fotografija Bučinys prie Hotel de Ville. Projektoriaus pagalba perkėlėme vaizdą ant sienos ir Ignas nupurškė tokį paveikslą.
Pas vieną meistrą užsakiau dėžes, sukalė, dabar ir erdvė saugesnė Onai, ir tuo pačiu tvarka atsirado. Auginu čiobrelių, mėtų, levandų, papriką, braškių, visada pomidorų. Nenorėčiau iš čia keltis, čia ir centras, ir kaimas, dieną gaidžiai gieda, o naktį lakštingalos čiulba. Esame su Tomu miegoję terasoje, po žvaigždėmis. Tik nuo upės vabalų ir mašalų daug. Lietuvos vėliava terasoje plėvesuoja kiekvieną dieną.
Kai išleidžia močiutės, su vyru lekiam į koncertus. Įsimintiniausias buvo Lenny Kravitz’o. Onai buvo 1 mėnuo. Pirkdama bilietus dar laukiausi, draugių klausinėjau, ar realu bus ištrūkti. Vienos sakė taip, kitos – antraip. Užmigdžiusi Oną išvažiavau į Kauną, kur vyko koncertas. Kai po visko grįžom, ji kaip tik atsikėlė, išmiegojusi 5 valandas, o aš tikrai atsipalaidavau, atrodė, nerealu, kad vaikas namie, o mes su Tomu už rankų susikibę šokinėjam. Andrės suknelė – Le Muse. Onutės kombinezonas – MUKU.
Onutė labai mėgsta muziką. Vaikų muzikos, išskyrus Tele bim-bam, neklausome, nes man pačiai nepatinka. Vaikas klauso tą, ką klauso tėvai. Pastebėjome, jog labai patinka soul muzika. Tas senasis soul. Taip pat Alicia Keys, Angie Stone. Sako “Dar, dar”. O mylimiausias atlikėjas – Bob Marley.
Baigiu nusiaubt prancūzų knygyną. Prancūziškai neskaitau, bet perku vaikiškas knygas dėl estetinio pasitenkinimo. Kai Onutė nenori pasilikti su aukle, išsigelbėjimas – lipdukų knyga.	Auklė sako, kad aš Onutei viską leidžiu. Mano idėja yra, kad taisyklės egzistuoja, bet viskas, kas yra jų ribose, tas leidžiama. Jei nori, tegu krausto spinteles, sukinėja rankenėles. Dėl namų tvarkos nesijaudinu. Aš už harmoningą gyvenimą, ne už aklą taisyklių laikymąsi. Jeigu man taip sunku ją užmigdyti, tai numoju ranka ir leidžiu nemiegoti.
Pradedu galvoti, kad norėčiau antro vaikelio.
Mes – kaupikų šeima. Turime daug daiktų. Sidabro įrankiai – Tomo močiutės palikimas.
Jau seniai man patinka fotografija, buvau a.a.S.Valiulio studentė, užsiėmiau fotografijos kritika. Turiu sukaupusi milijardą foto albumų.
Maža buvau žiauriai stora, neįlipdavau į smėlio dėžę, reikėdavo užpakalį įkelti. Dabar jau įlipu į bet kokią dėžę. Stengiuosi derint maistą, valgyti daug daržovių, nevalgyti saldumynų. Jei suvalgysiu vieną saldainį, tai surysiu ir visą dėžę, todėl net nepradedu. Svoris nesikeičia nuo 13 metų – apie 57 kilogramus. Dabar sportuoju su JC Sport.
Nusprendžiau anksčiau migdyti vaiką, kad ilgiau pabūčiau su vyru. Jeigu turėdami vaikų vyras ir moteris gali laiką leisti kartu, tik dviese, tai jie turėtų būti žymiai laimingesni, nei iki šiol. Gali ir linksmintis, kaip anksčiau, ir tuo pačiu žinai, jog santykius jau įprasmino vaikas, grįžę į namus būsite visi drauge.
Šeimos nariai ir atskirai turi leisti laiką: vyras ir moteris, vyras ir vaikas, moteris ir vaikas. Kažkur skaičiau, kad artimiausias ryšys formuojasi būtent bendraujant dviese, akis į akį.
Pakabuką – bitutę ir avilį – padovanojo Tomo sesuo per Kalėdas. Dar nebuvau jo nusiėmusi.
Turiu tokią tradiciją: pirmąjį advento sekmadienį pamerkiu vyšnios šaką. Sakoma, jog jei iki Kalėdų pražys, kitais metais mergelė ištekės. Aš perfrazavau, kad vyšnia simbolizuoja mūsų šeimos harmoniją, laimę. Angelą Tomui padovanojo pats autorius dar prieš draugystę su Andre.

Pas Andrę ir Onytę lankėmės vasarą ir per tą laiką šis tas pasikeitė: Onytė išaugo ne tik iš sauskelnių, bet ir “naminio“ buvimo su aukle, lanko darželį “Vaikystės sodas“. Ant stogo atsirado trečia bičių šeima, o Balžekai ankstyvą rudenį ėmė ruoštis Kalėdoms ir gaminti žaisliukus iš bičių vaško.
Nepasikeitė viena: nors ir įsikūrę miesto centre, jie visada gyvena gamtos ritmu. Šis pasakojimas – šilumos ir jau prabėgusios vasaros prisiminimas.

Žymos: auklėjimas, motinystė, svečias