Mėnesio archyvas: balandžio 2013
Kas ieško – tas randa. Mes atradom VERANDĄ.
Dar neįpusėjo metai, o man jau maga skelbti savo 2013-ųjų vietą. Galbūt tai bus restoranas “Veranda”? Gal net ne šių metų, o visos mano mamystės top vieta. Tuoj paaiškinsiu, kodėl.
Malonumas žiūrėti: Tėčio pasaka
Žinot svetimos gėdos jausmą? Kai pats nedarai nieko, tik stebi, bet taip nepatogu už tą operinio sudėjimo damą, įspraustą į katės kostiumą su pliušine uodega, ir už tą Buratiną, kuris 1965-ųjų guašu nuteptam židinyje beda skylę? Nejauku nejauku, muistytis norisi, slėptis, kad tik koks pažįstamas nepamatytų? O ir dėl ant kelių sėdinčio vaiko kažkaip neramu, […]
Odė botams
Ką tik parėjau iš lauko ir negaliu nepasidalinti tuom, ką jau seniai atradau, bet šiandien dar kartą pasitvirtinau: botai – geriausi mamytės draugai. Tikriausiai gerbiamas Juozas Statkevičius mano, kad botai taip pat bjauroja moterį kaip ir UGG‘sai, bet būtent be šių dviejų mados (ir praktiškumo) tendencijų jau sunkiai įsivaizduoju išgyvenimą lietuviškame klimate.
Vakarinė dokumentika, arba kur miega pasaulio vaikai
Dokumentika dabar yra mano žanras Nr.1. Grožinių reikalų lentyną, matyt, yra visai užpildžiusios Drąsioji Pupulė, Kakė Makė ir ragana ant šluotos. Vienintelis filmas, kurį pažiūrėjau šiame Kino pavasaryje – ir tas apie Šiaurės Korėjos konclageryje gimusį žmogų, kuris nutarė bėgti prisiklausęs naujo bendradarbio kalbų apie ant grilio kepamą mėsą. Tiesa, buvom išsirengę ir į dar vieną […]
MIESTO MAMOS 