Gera turėti savo verslą (Miglė kartu su sese Ernesta turi sulčių ir sveikų kokteilių barus Soko sultys), bet dėl jo dabar negaliu skrajoti. Paskambina, nes vienam bare užsikišo kanalizacija, kitame žmogus iš darbo išeina. Negali visai atsijungti, nors norėtųsi – labai. Man taip susidėliojo, kad pirmą barą atidarinėjome, kai laukiausi Jurgio, nešiojant Upę atidarėme antrą. Išmokau sąmoningai save sustabdyti, būdama kartu su vaiku negalvoti apie darbus – ateinu prie Upės, ir užmirštu, kiek jų yra nepadarytų. Su pirmuoju erzindavausi, net kai atveždavo dokumentus pasirašyti. Arba važiuodama užkimšta gatve su vaiku kėdutėje, galvodavau, kodėl turiu jį taip kankinti ir tąsyti, o ne pas tėvus prie namo po ąžuolu sėdėti. Dabar kur kas ramiau – paklausau, kaip draugės Londone naujagimius gatvėmis stumdo, metro vežioja – mažas ir švarus tas mūsų Vilnius atrodo.